Ne ypatingai trumpa istorija apie džinsus žemu liemeniu, 2005-uosius ir tinklines pėdkelnes.

Tamsiais ir šaltais du tūkstančiai penktaisiais metais visi turėjo turėti tam tikro tipo džinsus – kliošinius ir žemu liemeniu. Juos nešiodavo visais metų laikais. Gal tai ir nebuvo taip blogai, bet du dalykai mane iš tiesų nervindavo – jie turėjo tokį žemą liemenį, kad kiekvieną kartą norint užsirišti batą turėdavai arba viena ranka prilaikyti džinsų liemenį nugaroje, arba pasirūpinti, kad vienintelis objektas esantis už tavęs būtų siena (maždaug 10 cm nuotolyje). Antras – jie būdavo tokie kliošiniai, kad nesvarbu kokius batus dėvint jie vis tiek vikdavosi per ne ypatingai mikštą asfaltą ir rinkdavo viską, kas ant to asfalto pasitaikydavo – įskaitant purvą, drėgmę ir akmenukus. Dėl šios priežasties jie turėdavo tam tikrą lenkimo žymę, kuri ankščiau ar vėliau pavirsadavo skyle.Read more

„Hello, it’s August“ grįžo, su naujomis idėjomis, konseptu ir vizija.

Nemažai žmonių pastebėjo, kad visiškai dingau tiek iš blogo, tiek iš socialinės medijos, ir tam yra priežastis – bandžiau išsiaiškinti kryptį, kuria noriu judėti. Vieną ryta pabudau ir pasijutau, tarsi nebekontroliuoju nieko ir aplink yra per daug chaoso, kurio negaliu sutvarkyti. Man reikėjo laiko pamąstyti ir pažvelgti į dalykus iš kitos perspektyvos, be spaudimo, ir susifokusuoti ties tuo, kas man yra svarbu.

Read more

Šiais metais nusprendžiau padaryti visiškai kitaip, nei darydavau visus praėjusius metus. Aš ilgai mąsčiau apie savo siekius ateinantiems 2017-iems, ir pradėjau galvoti apie tai, kas man neša laimę, kur aš noriu tobulėti, ir svarbiausia, kur aš noriu būti po metų. Kaip susikurti siekius, kurie mane motyvuotų, ir kad po metų galėčiau pasakyti, kad viskas, ką planavau išsipildė ir atnešė man laimės. Aš suprantu, kad nei aš, nei mano gyvenimas staiga nepasikeis vos tik išmuš vidurnaktį gruodžio 31-ąją, ir naivu tikėtis, kad pabudus sausio 1-osios rytą aš būsiu nauju žmogumi, pasiruošusiu visiškai kitaip gyventi. Taip, naujos pradžios jausmas yra stiprus, tačiau ne toks stiprus, kad nugalėtų įpročius ir rutiną. Šį kartą mano siekiai atrodo ne kaip pavieniai punktai abstrakčių dalykų, tačiau kaip planas ateinantiems metams. Ir tiesa, aš negaliu suplanuoti visko, ką man metai atneš, tačiau galiu pabandyti suplanuoti tai, ką galiu kontroliuoti. Po ilgų mąstymų, aš susirašiau keturis planus :… Read more

Aš manau, kad ši savaitė tarp šv. Kalėdų ir Naujųjų metų yra skirta apgalvoti praėjusius metus. Savaitė, per kurią reikia giliai įkvėpti, prisėsti, ir pamąstyti ką norėjote pasiekti per 2016, ar tai išsipildė ar ne, apgalvoti, ką gero šie metai atnešė. Pagalvoti apie visas progas, kuriomis pasinaudojote arba kurias praleidote, šansus, iššūkius, kuriuos įvykdėte, ko išmokote per praėjusius metus. Viską pati apmąsčiusi, supratau, kad esu labai dėkinga už šiuos metus. Daug kas pasikeitė, ir dabar esu tokioje vietoje, tiek asmeniniam gyvenime, tiek darbo srityje, kurioje metų pradžioje net negalėjau pagalvoti, kad būsiu. Jaučiu, kad esu visu 100% laimingesnė, protingesnė ir išmintingesnė. Aš pažvelgiau į savo siekius 2016-iesiems metams, ir taip, nors ne visi iš jų išsipildė, bet viskas išėjo į gerą, o tai mano nuomone yra svarbiausia. Ir kadangi esu metais vyresnė ir metais protingesnė, šiais metais pasidarysiu dar geresnį siekių sąrašą 2017-iesiems. Aš tiesiog norėjau padėkoti  2016-iesiems, ir kadangi… Read more

Savo archyvuose radau šią nuvytusių gėlių nuotrauką, ir pradėjau galvoti. Susimąsčiau apie grožį dalykuose, kuriuos visuomenė laiko negražiais, tačiau viskas priklauso nuo tavo pačio požiūrio ir kaip pasirenki juos matyti. Ir kaip daugelis Jūsų, tikriausiai, nesu didelė pirmadienių gerbėja. Bet iš kitos pusės, pirmadieniai turi savo magijos – jie atneša entuziazmą pabaigti savaitę geriau, nei buvo praėjusi, kad ši, nauja savaitė atneš kažką gero. Pirmadienis yra nauja pradžia, o pradžia visuomet neša savo pozityvumą.Tiesa, pirmadieniais neretai pabundu ir iš karto pradedu galvoti apie visas datas, klientus ir darbus, kurie turi būti kuo greičiau padaryti, ir jaučiuosi, tarsi turiu 99 problemas, bet jei atsipalaiduoju, įkvėpiu oro, ramiai atsisėdu ir pradedu dirbti darydama vieną užduotį po kitos, dienos pabaigoje suprantu, kad iš tiesų daug nuveikiau ir pasaulis vi dėlto nėra toks baisus. Ir tai mane nuteikia gerai likusiai savaitei. Taigi, nusiteikime pozityviai ir gražaus visiems pirmadienio!Read more