• en
  • Search

    Jei ieškote šalies, kurioje galėtumėte pamatyti daugybę įspūdingų gamtos kūrinių – Islandija yra puiki vieta tam. Palyginus mažoje teritorijoje galima išvysti ugnikalnius, gausybę krioklių, sniegu padengtas kalnų viršūnes ir karšto vandens upes, geizerius, juodo smėlio paplūdymius, ledkalnius ir dar daugiau. Iš kitos pusės tai nėra lengva kelionė nepatyrusiems keliautojams.

    Pasitarus su pažįstamu Islandu nusprendėme keliauti su palapinėmis – visų pirma dėl to, kad taip keliauja patys islandai, ir šalis yra tam paruošta, antra – todėl, kad nuomotis namelius Islandijoje kainuoja labai daug. Beto, turėtumėm įsipareigoti būti tam tikrame taške tam tikru metu, o taip prarastumėm nemažai laisvės ir spontaniškų sprendimų galimybę.

    Islandija turi gana įdomią sąvybę – nesvarbu kuriuo metų metu ją lankai, garantuotai ką nors praleisi. Žiemą galima pasimėgauti žeimos pramogomis, tokiomis kaip ledo urvų lankymas ir šiaurės pašvaistės, tačiau tuo pačiu ir oras nėra toks palankus keliavimui, vasarą galima pamatyti daugiau, nes daugelis kelių atidaryta, tačiau visur pilna turistų. Mes pasirinkome kiauri pavasario pabaigoje / vasaros pradžioje, ir tai nebuvo blogas pasirinkimas, neskaitant keleto oro staigmenų. Nors teko patirti ir islandišką lietų, ir vėją pakylantį iki 40m/s, daugelis dienų buvo palyginus šiltos ir saulėtos, todėl turistauti nebuvo sunku. Kelionėms pasirinkome išsinuomoti Dacia Duster – nieko prabangaus, tačiau savo darbą atliko (gerai, kad tai visureigis, kadangi dvejais ratais varomiems automobiliams yra uždrausta važiuoti F keliais).

    Mūsų kelionė

    Islandijai apvažiuoti turėjome pilnas 6 dienas, plius atskridimo ir išskridimo pusdieniai. Tai nėra daug, ypatingai turint omenyje, kiek įdomių dalykų Islandija gali pasiūlyti, bet vis geriau nei nieko. Per tas 6 dienas apvažiavome visą ratą aplink Islandiją, kuris su visais nuklydimais ir keliukais sudarė mums 3200 km (pats kelias yra 1,332 km).

    Pirmą pilną dieną pradėjome savo kelionę nuo Blue Lagoon. Kadangi ji yra ganėtinai arti oro uosto, turėjome pasirinkimą ten vykti pirmą arba paskutinę dieną. Kadangi priešakyje laukė ilga kelionė, nusprendėme, kad pamirkimas mineraliniuose vandenyse paruoš mus geriau tam, kas laukia. Drįsčiau teigti, kad aplankyti Blue Lagoon Islandijoje yra būtina. Kadangi nusipirkome bilietus 7 val ryto, lauke buvo apie 5 laipsnius šilumos, o vandens temperatūra siekė 38 laipsnius, ir tai iš tiesų labai įdomus patyrimas. Ankstyvo ryto vizitas nebuvo blogas sprendimas taip pat – kadangi Islandijoje yra 3 val vėliau nei Leituvoje, atsikelti nebuvo sunku, o ir žmonių nebuvo daug, tačiau išeinant iš Blue Lagoon žmonių jau buvo nemažai, ir persirengimo kambariai buvo ganėtinai sausakimši.
    Tuomet pasukome link Golden circle – vienos dienos maršrutas su vienas nuo kito ne per daug nutolusiais turistiniais objektais. Geizeris, nuo kurio kilo pavadinimas (Geysir), kuris į orą išspjauna šilto vandens srovę kartą į 10 minučių (arba jo brolis, nesu tikra), Gullfoss krioklys, Faxi krioklys, vulkaninės kilmės ežeras ir keletas kelių pasivaikščiojimams. Apvažiavę Golden circle pasukome į pietinę pakrantę rytų kryptimi. Kai atėjo laikas kažkur apsistoti, supratome, kad esame vidury dykumos prie vieno aktyviausių Islandijos ugnikalnių, ir aplink nebuvo nei vieno veikiančio kempingo, todėl teko ten ir statyti palapinę.

    Kitą ryta atsikėlus vėjas buvo toks stiprus, kad stebiuosi kaip palapinė išstovėjo per naktį. Dėl vėjo ir uždarytų kelių iki ugnikalnio, mes turėjome praleisti dalį savo maršruto ir keliauti pakrante toliau (nors planavome palipėti į ugnikalnį) ir važiavome į juodąjį paplūdimį. Vėjas nerimo, ir iš tiesų buvo pasidarę baugu – važiuojant jautėsi kaip mašiną neša į šoną, o išlipus tik ir bandydavai įsikibti į kokias daris ar stulpą. Vėjo stiprumas buvo iki 40m/s ir išlipę ant uolos prie juodojo paplūdimio galvojome, kad nuo tos uolos mus ir nupūs. Ant kelio vietomis buvo supūsos nemažos balos, ir vėjas nurimo tik vakarop, arba kai pasukome labiau į rytus toliau nuo kranto. Susiradome neblogą kempingą ir ten nakčiai apsistojome.

    Kitą dieną vėjas buvo nurimęs ir keliavome toliau. Pėsčiomis užkopėme į kalną, kad pamatytume Juodajį krioklį, ir jis tikrai buvo to vertas. Natūraliai susiformavę šešiakampio formos lavos kolonos, kurios skyla ir krinta buvo tiesiog įspūdingos, ir to net neišeina perteikti jokiose nuotraukose. Tuomet pasukome ledynų kryptimi – į deimantinį paplūdimį ir prie ledynų. Net vasaros metu Islandijoje galima apsilankyti vietose, kur pamatysi tokius ledo luitus, kokių Lietuvoje nebūna net žiemą, nors tuo metu temperatūra buvo apie 7 laipsnius šilumos. Susiradome kempingą su pasimetusiu sąvininku ir ten apsistojome nakčiai.



    Ryte pabudome rūke ir tas rūkas mus lydėjo ilgai. Dėl rūko negalėjome pamatyti keleto objektų, kadangi jie tiesiog nebuvo matomi, tačiau aplankėme vieną miestelį kalnuose ir ten pasivaikščiojome. Galiausiai išvykome iš rūko zonos ir nuvažiavome apžiūrėti purvo baseinų. Spa megėjai neapsigaukite – tai siera trykštanti iš žemės, susimaišiusi su šiltomis srovėmis ir akmenimis, todėl ten tikrai nesinorėtų pasimaudyti, be to, smarvė ten pranoksta beveik viską ir užmuša bet kokį norą pasipliuškenti. Plius, vieta ganėtinai įdomi – labiau primena Mėnulio nei žemės paviršių. Kadangi kai kuriuos iš mūsų pradėjo paveikinėti Islandiškas oras, nusprendėme nakčiai išsinuomoti namelį, kurį užgaudėme per Booking.com už pakankamai neblogą kainą. Namelis buvo tiesiog atgaiva – jame buvo pirtis, sukūrinė vonia, internetas, islandiška televizija, virtuvė, 3 miegamieji ir iš esmės viskas ko reikia.

    Gerai išsimiegoję pajudėjome toliau. Nusprendėme nuvykti pažiūrėti ruonių, tačiau vieta, kur didžiausia ruonių populiacija buvo uždaryta, nes ant kranto susirinkę įvairiausi pauščiai peri ten savo kiaušinius, todėl turėjome tenkintis kita vieta, kur ruonius galėjai pamatyti ne iš taip arti, bet turiu įrodymą, kad juos mačiau. Užsukome į restoraną suvalgyti labai skanios, bet brangios vietinės žuvienės, ir aš pakeičiau savo nuomonę apie žuvienę (nes Lietuvoje ji nėra pats mėgstamiausias mano maistas).

    Kadangi buvo likusi dar gana didelė atkarpa kelio, nusprendėme važiuoti per naktį, ir turiu paminėti faktą, kad šiuo metų laiku Islandijoje nėra nakties. Saulė nusileidžia ir tuoj pat vėl kyla. Taigi, 2 val nakties mes nuvykome pažiūrėti krioklio, kuris man buvo vienas gražiausių krioklių, kokius esu mačius. Ir net tokiu metu jau ten buvo turistų. Galiausiai pradėjome važiuoti į sniegu padengtą kalną, mat ten buvom pasižymėję kažkokį tašką, tačiau užvažiavę ganėtinai ekstremaliu keliu, nieko gero ten neradome (apart dviejų sniego žmonių namelių), pasimėteme sniego gniūžtėmis ir patraukėme tolyn. Nakčiai apsistojome tame pačiame kempinge, kaip ir pirmą dieną.

    Ryte išlydėjom mano pusseserę į lėktvą, ir patraukėme į Reykjaviką paieškoti lauktuvių. Išvalėme mašiną, ją grąžinome, susimokėjome už pradurtą padangą ir patraukėme į oro uostą.

    Rezumė

    Jei iš lygties išėmus piniginį faktorių, nes Islandija tikrai bragi šalis, aš tikrai apsilankyčiau Islandijoje dar ne vieną kartą, ir pamatyčiau tai, ko šį kartą nepavyko. Ar rekomenduočiau tokią kelionę kitiems? Tikrai taip! Islandija tiek savo gamta, tiek atmosfera, tiek žmonėmis pranoko mano lūkesčius ir nors ir nepavyko visko pamatyti ir išbandyti, įspūdžiū užteko ilgam.
    Augustina Glinskyte,

    2017 Bir 21